Baltijos Gintaras (Sukcinitas) ir jo istorija

Gintaras – Organinės kilmės mineralas. Pasaulyje žinoma daugiau negu 200 gintaro rūšių ir kasmet jų vis atrandama naujų. Įvairus gintaras randamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Ekonominę reikšmę turi tik keletas jų rūšių. Viena iš jų – Baltijos gintaras. Norėdami sužinoti kaip susiformavo Baltijos gintaras (sukcinitas), turime keliauti į Eoceno epochą – maždaug 50 milijonų metų atgal į pietinius dabartinės Skandinavijos regionus, esančius šalia Baltijos jūros. Šiame regione augo didingi spygliuočių medžiai, o šiltėjant klimatui, spygliuočiai pradėjo išskirti lipnią medžiagą, – sakus. Lipniuose sakuose neretai įstrigdavo ir vabzdžiai, musės, uodai, kurie iki šių dienų puošia išskirtinius gintaro gaminius. Dėl tuomet vyravusio šilto klimato sakai ėmė sparčiai garuoti, sukietėjo ir susiformavo į gintarą, kokį šiandien žinome. Baltijos gintaras užima virš 80% randamo viso gintaro kiekio pasaulyje, todėl yra viena populiariausių ir mėgstamiausių gintaro rūšių pasaulyje. Baltijos gintaro telkiniai išsibarstę aplink Baltijos jūrą – jų randama Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Karaliaučiuje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Gintaras dažniausiai randamas 3-20 metrų gylyje po žeme. Dažnu atveju po audringų dienų, iš sudrumsto jūros dugno iškeltą gintarą galime rasti ir Baltijos jūros pakrantėse. Baltijos gintaras turi apie 3-7% gintaro rūgšties. Gintaras ar gintaro rūgštis taip pat naudojama medicinos, kosmetikos ir statybos srityse.

Gintaro gaminiai – kaip jie gaminami?

Net ir šiais, modernių technologijų laikais, didžioji dalis gintaro dirbinių – rankų darbo. Apdirbant gintaro žaliavą būtinas didelis kruopštumas, pastabumas ir kokybiškas meistro darbas. Priešingu atveju, gintaras tiesiog sugadinamas ir jo vertė krenta nepataisomai.

PAGRINDINIAI APDIRBIMO PROCESAI

Gintaro žaliavos plovimas, nužievinimas, rūšiavimas

Gintaro žaliava nuplaunama vandenyje ir supilama į vibruojančius bunkerius kartu su abrazyviniais milteliais ir vandeniu. Vibruodami ir judėdami gintaro gabalėliai sukelia trintį tarpusavyje. Tokiu būdu gintaro purvinasis paviršius ar “žievė” nusivalo. Po šio proceso galima geriau įžvelgti gintaro spalvą ir jo kokybę. Sekantis procesas – rūšiavimas. Gintaro gabalėliai rūšiuojami pagal dydį, formą, spalvą ir kokybę. Ieškomi inkliuzai gintaro viduje (uodai, musės, vabzdžiai). Gintaro stiprinimas Siekiant sustiprinti trapųjį gintarą, naudojamas autoklavas. Tai slėginis prietaisas, kuriame gintaro žaliava stiprinama pasitelkiant aukštą slėgį ir temperatūrą. Esant aukštoje temperatūroje ir aukšto slėgio pagalba, gintare esantys mikro įtrūkimai susijungia. Po šio proceso gintaro forma nepakinta, išlieka tapati. Šis procesas dažniausiai atliekamas tik skaidrios spalvos gintarui. Taip pat, autoklavas gali būti naudojamas gintaro kaitinimo/deginimo procesui.

Pjaustymas, karpymas, formavimas

Surūšiuoti gintaro gabalėliai pjaustomi ar karpomi į pirmines formas – kubus, ovalus, cilindrus, šratus. Šie ruošiniai rūšiuojami sekančiam etapui – tiksliam šlifavimui, formos suteikimui. Kiekvienai formai ir dydžiui naudojamos skirtingos, įvairios apdirbimo staklės.

Gręžimas

Priklausomai nuo gaminio dizaino, gintaro detalės gręžiamos prieš arba po tikslaus ruošinio pagaminimo. Dalis gintaro gręžiamas iš rankos, dalis naudojant tiksliąsias stakles.

Kaitinimas

Norint išgauti tamsesnį gintaro atspalvį, gintaro kaitinimas neišvengiamas. Gintaro detalės kaitinamos pramoninėse kamerose, nenaudojant jokių papildomų komponentų. Kruopščiai prižiūrint kaitinimo eigą, gintaro paviršius tolygiai tamsėja. Kaitinimo temperatūra nėra didelė, tad gintaras neišsilydo ir išvengiama deformacijų. Esant dideliems temperatūros pokyčiams, gintaras trūkinėja viduje, paviršius pradeda “raukšlėtis”. Kruopščiai atliekant deginimo procesą išgaunamos gražios ir sodrios spalvos. Nedeginto skaidraus gintaro spalva – vos gelsvo atspalvio, medaus atspalvio ar žalsvo atspalvio jei gintaras turi viduje įstrigusių žemės likučių. Baltos spalvos gintaras nedeginamas, dėl jo retumo.

Poliravimas – Blizginimas

Gintaro gludinimui, poliravimui ir blizginimui dažniausiai naudojamos įvairios poliravimo pastos, taipogi keramika, stiklas, medis. Gintaro ruošiniai sudedami į besisukančias talpas, kartu gludinimo/poliravimo/blizginimo su komponentais. Keramika naudojama gludinti gintaro šiurkštų paviršių, kuris susidaro šlifuojant ir formuojant gintaro ruošinį. Stiklo kamuoliukai naudojami pirminiam poliravimo etapui. Gintaro paviršius įgauna glotnumą ir blizgesį. Medžio kubeliai kartu su blizginimo pasta naudojami paskutiniam blizginimo etapui.

Surinkimas

Paruoštos gintaro detalės keliauja į paskutinį etapą – surinkimą. Pagal individualius klientų poreikius, gintaro detalės rūšiuojamos į dydžius, formas, spalvas, kokybę ir surenkamos, suveriamos, supinamos ar įstatomos į tauriųjų metalų komponentus.

PRESUOTAS GINTARAS IR GINTARO IMITACIJOS (pas mus jo nerasite!)

Presuotas gintaras – gintaro gabalėliai, spaudžiami aukštoje temperatūroje ir esant aukštam slėgiui. Esant aukštai temperatūrai ir spaudimui gintaro gabalėliai lydosi ir jungiasi vieni su kitais. Taip gaunamas suspaustas vienas gintaro luitas ar detalės iš atskirų gintaro gabalėlių. Presavimas dažniausiai naudojamas norint pagaminti didesnio dydžio gaminius naudojant smulkesnės frakcijos gintarą. Taipogi, presuojamos ir gintaro atraižos, likusios po gintaro apdirbimo procesų. Gintaro imitacijos – dažniausiu atveju, imitacijos pagamintos iš epoksidinės dervos, panaudojant ir truputėlį gintaro ar gintaro dulkes. Mūsų kompanija laikosi įsitikinimų, jog presuotas/sulydytas gintaras praranda vertę. Mes tai prilyginame gintaro gadinimu gamybos kaštų taupymo sumetimais.

KUO SKIRIASI PRESUOTAS GINTARAS NUO KAITINTO GINTARO?

Kaitinimas naudojamas tik gintaro paviršiaus atspalvio tamsinimui. Presavimo procese gintaro keli gabalėliai sulydomi į vieną. AR KAITINTAS GINTARAS PRARANDA SAVO SAVYBES? Ne. Kaitinimo procese, palaikoma temperatūra nesiekia lydymosi temperatūros, tad gintaro savybės išlieka tos pačios. Gintaro rūgštis lieka.